Prekių katalogas

ALEKSANDRITAS

  •  Aleksandrito mineralas dienos šviesoje žalias, dirbtinėje šviesoje – raudonas.

    Aleksandrito tema – transformacija. Jo funkcija – tikrosios Esmės išgryninimas kelyje į Išsilaisvinimą. Tai aukščiausioji Violetinio spindulio (Išsilaisvinimas) nata sąskambyje su Raudonuoju (Meilės) ir Žalsvuoju (Įkvėpimo) spinduliais. Visuotinės Meilės Įkvėptasis išsilaisvina – štai toks kelias į Esmės išgryninimą. Aleksandritas aštriausiai ir negailestingiausiai iš visų atstovauja Kosminės Evoliucijos principui. Šis akmuo pjaute nupjauna viską, kas trukdo jį nešiojančiojo sielos evoliucijai.

    Išsilaisvinimo kelią pradeda ametistas. Jis padeda suprasti svetimų ir savo senų mentalinių programų palaikomą involiuciją, nereikalingas fiksacijas ir ryšius. Dirba kryptingai, ramiai ir turi minimalų šalutinį poveikį.
    Sugilitas padeda drąsiai ir kartais negailestingai įveikti gyvenimo bei santykių pokyčių vingius, nebijant keistis ir keisti tai, kas jau atgyveno. Čaroitas atveria naują supratimą, padėdamas neprisirišti prie senų įpročių bei elgesio klišių.
    Žmonėms, gyvenantiems paprastą ir įprastą žmogišką gyvenimą, šių trijų pagalbininkų pakanka. Šių akmenų pakanka ir tiems, kurie ieško dvasios, ypač tiems, kurie bijo “didžiosios griūties”.

    Aleksandritas visiškai netinka savo asmens norais ir poreikiais besivadovaujančiam žmogui, nes toks jį nešiodamas neišvengiamai gali patirti tų norų griūtį, jeigu jie su siela nesusiję.

    Aleksandritas - žmogaus, kurį veda iškili Idėja, paverčianti jo gyvenimą nesuprantamą kitiems, valingo Meilės kario, nešančio žmonėms atgimimo Laisvę, akmuo. Toks žmogus pats yra laisvas, nes jis jau patyrė, kad bet koks prisirišimas daro jį pažeidžiamą. Todėl toks žmogus arba eina vienas, arba su tokiais pat. Aleksandritas, kaip pats Įstatymas, negailestingai apvalo žmogų nuo bet kokių prisirišimų, sukuriančių karmos gravitaciją. Todėl eina toks per viską apvalančią kančią, kurios visi bijo. Tai reiškia, kad šis akmuo iš savo šeimininko išsireikalauja pasiaukojimo kolektyvinei Idėjai. Tik tokiam savo galią atveria ir lygiaverčiu pagalbininku tampa.

    Aleksandritas veda savo šeimininką, tiksliau - partnerį, prie gyvenimo ir mirties sleknsčio, kuriuo iš esmės pats tampa. Taigi, jį galima pavadinti gyvenimo ir mirties slenksčiu. Mažai yra ant šio slenksčio gyventi sugebančiųjų, nes tai reiškia specifinį gyvenimą. Tai gyvenimas tarp žemiškojo ir nežemiškųjų pasaulių, laikantis jų taisyklių su visomis pasekmėmis, kartu sugebėjimas išlaikyti sveiką nuovoką, aštrų protą ir atskleisti savyje naujų vidinių galių, numatymo ir intuicijos dovaną. Visos tos savybės skiriamos išskirtinai darbui, kuris žinomas, o ne kam kitam.

    Jis tiems, kurie nebijo išbandymų, o moka gyventi bet kokiose sąlygose, nebijodami priimti išgryninimo kančią ir savo paties per visus gyvenimus susikurtos prastos karmos pasekmes. Jis tiems, kurie nebijo mirties, ją laikydami natūralia fizinio kūno baigtimi, kartu pradedančia naują sielos vystymosi ciklą.

    Tai akmuo tam, kuris žino ir daro. Kitiems jis nereikalingas, nes jie nesupras jo jėgos, nes dar nesupranta savosios, todėl akmens inicijuota griūtis jiems bus skaudi ir nesuprantama.

    Aleksandrito žmogus - tai savo idėjai ir darbui atsidavęs Pašvęstasis. Tokiam šis akmuo suteiks plieninės koncentracijos, drąsos ir ryžto pačiuose sunkiausiuose išbandymuose, įkvėpimą ir įžvalgą mažuose ir dideliuose dalykuose, reikalingo laiko ir ėjimo numatymą. Jį nešiojantis žmogus turi tapti sąmoningu žaidėju savo gyvenime, nebijoti rizikos, mokėti išlaukti ir, jeigu reikia, pasiaukoti dėl ateities…

    Tai stipraus ir atsakingo lyderio, pasiruošusio aukotis dėl kitų žmonių, šalies ir Žemės, akmuo. Jis suteikia stiprybės silpnumo valandėlę, padeda suprasti klaidas, iš jų mokytis ir pritraukia situacijas, duodančias galimybę jas greičiau ištaisyti.

    Tai susivokiančių ir susivokusių žmonių akmuo, jau apvaliusių savo asmeninę karmą, todėl dabar galinčių dirbti su bendro fono minčių struktūromis, transformuoti jų kokybes.

    Aleksnadritas - visais atžvilgiais įdomus akmuo. Dieną jis žalias, vakaro šviesoje - raudonas arba beveik violetinis. Jis gyvas - besikeičiantis, koks gali būti tik dvasios minties pasaulių produktas.

    Iš tiesų jis buvo sukurtas Violetinio spindulio nežemiškose laboratorijose ir pasėtas Žemėje, kad jį rastų tie, kurie bus verti, todėl išmanys, kaip su juo dirbti.

    Šis akmuo labai galingas, todėl nė su kuo nesitaiksto. Tai reiškia, kad jo šeimininkas turi būti toks pat. Kitoks nesuvaldys jo potencialo, todėl akmuo gali pradėti jį valdyti.

    Netinka jis ir tam, kuris turi didelį psichinį potencialą, tačiau nemoka jo valdyti, todėl norėdamas kurti dėl savo emocijų aštrumo gali tapti pavojingas ne tik sau, bet ir kitiems.

    Aleksnadritas į paviršių pakels visą žmogaus vidinį turinį, kurio šis dar nesugeba transformuoti, todėl ne akmuo, o vidnis turinys gali jį patį sunaikinti. Lygiai tas pats gali nutikti ir mentalistams, besididžiuojantiems savo protu, norintiems kitus paveikti. Taip šis akmuo į susinakinimą gali nuvesti.

    Tai patvirtino ne vienas, išdrįsęs nešioti aleksandritą, įvardijęw tą periodą kaip ištisą “nesėkmių ar netgi netekčių ruožą”.

    Aleksandrito teisingumas tolygus karminės valdybos teisingumui. Jis niekur neapskundžiamas, tiesiog įvykdomas.

    Jis pakelia visas prastos karmos priežastis, sukurtas paties žmogaus savo mintimis, žodžiais, darbais, ir nedelsdamas pagreitina pasekmių realizavimąsi įvykiais ir situacijomis, vedančiomis į naują supratimą.

    Nesupratusiuosius neilgai trukus užgriūva nauja įvykių banga, vėliau - dar kita. Visa tai tol, kol žmogus susipranta arba ... miršta nesupratęs. Tokia mirtis reiškia, kad taip siela buvo apsaugota nuo naujos sunkios karmos formavimo.

    Aleksandrito pamokas suprantantis ir jas besimokantis žmogus - lyg sportininkas, treniruojamas prieš svarbią olimpiadą, todėl efektingai grūdinasi patirdamas sunkumus ir išbandymus. Toks pelnosi aleksandrito palankumą, todėl jam suteikiama išskirtinė galimybė pasinaudoti susikurtos geros karmos vaisiais, ypač tada, kai viską daro dėl kitų. Toks žmogus auga ir stiprėja.

    Aleksandritas nemėgsta neapsisprendėlių, todėl negailestingai situacijomis ir įvykiais veda prie lemtingo sprendimo, dėl kurio žmogaus sielos evoliucija buvo įstrigusi. Jis gali tapti alhemine krosnimi, kurioje netikę produktai turi virsti vertingu grynuoliu.

    Šis akmuo netinka išskirtinai materialistinės pasaulėžiūros arba perdėtai emocingam žmogui, nes toks nesusitvarkys su jo šalutiniu poveikiu.

    Aleksandritas - tai bene stipriausią šalutinį poveikį turintis mineralas iš visų mineralų. Tai rimtas iššūkis aštrių potyrių ir nuotykių mėgėjams: jie gali baigtis visiškai neromantiškai…

    Neveltui visi mineralų tyrėjai kalba apie jį kaip apie išbandymų akmenį. 

    Poveikis kūnui. Gerina deguonies įsisavinimą smegenyse ir plaučiuose, kvėpavimo kokybę, aktyvina nervų sistemą, klausą, kraujotaką, širdies, hipofizės darbą.

    Čakra. Suaktyvina visų galvos čakrų darbą. Dirba su eteriniu, mentaliniu, kauzaliniu ir budhi kūnais.

    Derinimas. Aleksandrito nereikėtų derinti su kitais akmenimis, nes jis privers juos dirbti pagal save.

     

    Naudota literatūra: A. Ilgevičienė “Akmenų knyga arba žingsnis į platesnį suvokimą” IV tomas.